Apie Lietuvą
 
     

Pirmą kartą Lietuvos vardas paminėtas 1009 metais Kvedlinburgo analuose. Per 1000 metų Lietuva išgyveno daugybę pakilimų ir nuosmūkių. Daugiatautė valstybė, įsikūrusi viduramžiais ir valdžiusi didžiules teritorijas, siekusias net iki Juodosios jūros, paskutiniais amžiais buvo beveik visai netekusi savo valstybingumo. Pagaliau XX amžiuje Lietuvos respublika buvo net du kartus atkurta: 1918 ir 1990 metais. 2004 metais po kruopštaus pasirengimo Lietuva įstojo į Europos sajungą.
Lietuva, kurios plotas - 63,5 tūkstančiai kvadratinių kilometrų, kaip ir jos šiaurinės kaimynės, Latvija ir Estija, yra viena iš mažiausių europos valstybių. Nepaisant to, kraštas išsiskiria didele įvairove. Rytinėje pusėje, kur randasi Lietuvos sostinė Vilnius, gausu kalvų ir ežerų. . Pietų Lietuva garsėja savo miškais, o į šiaurę ir pietus driekiasi lygumos. Net penki teritoriai vienetai turi nacionalinio parko statusą, o keturi iš jų yra įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Dėka palyginti nedidelio apgyvendinimo tankumo – 53 žmonės į kvadratinį km – Lietuvoje dar išliko pirmykštės gamtos kampelių su tik jiems būdinga flora ir fauna.
Tradiciškai Lietuva dalijama į keturis etnografinius regionus: Aukštaitiją, Žemaitiją, Suvalkiją ir Dzukiją. Kiekvienas iš šių regionų išsiskiria savo dialektu, tradicijomis, tautinio rūbo ypatumais, architektūra.

Du trečdaliai lietuvos gyventojų gyvena didesniuose ar mažesniuose miestuose, likusieji – kaime. Tarp Lietuvos miestų dominuoja Vilnius, kurio senamiestis vienas didžiausių rytų Europoje. Antras pagal dydį šalies miestas – Kaunas, visų pirma svarbus tuo, kad tarp pirmojo ir antrojo pasaulinių karų (1918 – 1940) buvo laikinoji Lietuvos sostinė. Klaipėda – vienintelis šalies uostamiestis, vakarų Lietuvos centras su tik jai būdingais vokiečių architektūros elementais.

"Sodyba Smalvos" randasi vienoje iš gražiausių Lietuvos vietų – Zarasų rajone. Zarasų kraštas neretai vadinamas „mažaja Šveicarija“ yra gausus ežerų, kalvų ir nuostabių miškų. Rajone apie 350 didesnių ir mažesnių ežerų. Miškai turtingi laukiniais gyvūnais. Čionykščiuose miškuose veisiasi stirnos, vilkai, lapės, kiškiai, voverės, briedžiai, bebrai. Ūkininkų laukus neretai išknisa šernai. Nuostabūs paukščiai gandrai bei garniai šiuos kraštus laiko savo namais.

     
  Sodyba "SMALVOS"
Lietuvos Respublika, ZARASŲ rajonas, GAILIUTIŠKĖS KAIMAS.
Tel: +37060033300 - Baras; +37069835749 - Direktorius; +37067802221 - Administratorius
E-mail: info@smalvos.ru